A.Kairys Maironio lietuvių literatūros muziejuje 1989 m.  („Nemunas" 2004-07-22  Nr. (14-455))

Anatolijus Kairys (1914 08 28 - 2008). Gimė Peterburge, kur tuo metu gyveno jo tėvai. Rašytojas. Dar vaikas atvyko į Lietuvą, gyveno pas svetimus Kalendiškės k. (Vajasiškio parapija). Paaugęs piemenavo, tarnavo pusberniu ir bernu. Gyveno Daugailiuose, kur baigė pradinę mokyklą. 1936 įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Daugailiuose vaidino su kaimo jaunimu, mokėsi privačiai. 1938 m., išlaikęs gimnazijos kurso egzaminus, įstojo į VDU prancūzų kalbos ir literatūros specialybę, vėliau studijavo pedagogiką ir psichologiją. 1940 perėjo į Vilniaus universitetą. Jį baigęs pradėjo dirbti Šiaulių vid. mokykloje direktoriumi. Dirbo iki 1944 m. Tais pačiais metais pasitraukė į Vokietiją, vėliau Austriją. Nuo 1947 gyvena Čikagoje. 1947–49 čia redagavo „Naujosios aušros" žurnalą, 1967–71 JAV LB Kultūros fondo pirmininkas, 1983–86 Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, lietuvių teatro festivalių organizatorius.

Pirmąjį eilėraščių rinkinį „Blaškomi lapai" išleido 1946 Vokietijoje, antrąjį – „Auksinė sėja" (1954), „Aukurai ir altoriai" (1987), „Gyvųjų poezija" (1996) JAV. Vėliau rašė gana intensyviai ir išleido per 30 leidinių (eilėraščių, romanų, apsakymų, pjesių, publicistikos). 15 iš jų apdovanoti įvairiomis premijomis, 5 išversti į anglų kalbą. Lietuvoje išleisti leidiniai: „Kelionė į Vilnių" (Romanas. K., 1992.), „Žalčio sapnas" (Novelės, feljetonai. K. 1992.), „Viena širdis" (Romanas jaunimui. K. 1994), „Nemarioji giesmė" (Istorinis romanas, K. 1994), „Epigonai" (Politinis romanas. K., 1994.), „Po Damoklo kardu" (Romanas. V., 1993), „Šimtas meilės sonetų" (K., 1993.) (Plačiau „Egzodo rašytojai", V. 1994). 

Rašytojas, dramaturgas Anatolijus Kairys - teatro festivalių Čikagoje pradininkas ir sumanytojas.1968 m. lapkričio 27 d.–gruodžio 1 d. įvyko pirmas išeivijos teatro festivalis Čikagoje, kuriame dalyvavo penki teatro sambūriai.

 

Utenos krašto enciklopedija.