Jonas Šlepetys (gimė 1894 02 27 Daugailių valsčiuje. Šlepečių kaime, mirė 1981 11 15 Niujorke) -teisininkas, pulkininkas, visuomenininkas. Baigęs aukštesniąją Petrapilio mokyklą (1914), 1916 m. baigė Odesos karo mokyklą, vėliau Aukštuosius karininkų kursus (1914) ir VDU teisių fak. (1932), valstybinės ir administr. teisės mokslus, 1947–1948 mokėsi Tiubingeno univ. Vokietijoje. Kaip karininkas dalyvavo kovose su vokiečiais, o 1918 grįžęs į Lietuvą, gimtinėje įsteigė prad. mokyklą. Už dalyvavimą kovose su bolševikais ir bermontininkais apdovanotas Vyčio kryžiumi. Vėliau dirbo Lietuvos kariuomenės štabe. 1936–1939 Zarasų ir Panevėžio aps. viršininkas, 1939–1940 Vilniaus miesto ir aps. viršininkas. 1941 pradžioje bolševikų suimtas, žiauriai tardytas, kalintas, karo pradžioje išlaisvintas. 1941 06 sudarytoje Laikinojoje Lietuvos valstybėje buvo vidaus reikalų ministras. Užsienyje, JAV, 1963 išrinktas Pasaulio lietuvių teisininkų draugijos centro valdybos pirmininku.

Utenos krašto enciklopedija