Elvyra Sabalytė

Nuo seno Daugailiuose per Jonines varduvininkus vainikais pagerbiantys bendruomenės nariai šiemet nusprendė jiems padaryti staigmeną ir dėl neatidėliotinų darbų pasveikinti iš anksto – birželio 21-ąją. 
„Vainikus pagal seną tradiciją reikia pinti iš klevo arba ąžuolo lapų, – sakė Utenos kultūros centro Daugailių skyriaus renginių organizatorė ir vainikų pynėja Jūratė Paliulienė. – Gaila, kad miestelyje beliko tik trys Jonai ir dvi Janinos.“
Nuo neatmenamų laikų vainikus pindavo merginos ir moterys. Šiemet vainikus kartu su J. Paliuliene pynė Julija Kaminskienė, Irena Didžiokienė ir Giedrė Eimutienė. Janinoms skirtus vainikus jų pynėjos padabino gėlių žiedais. 
Pirmiausia vainikų pynėjos, lydimos Utenos kultūros centro Daugailių skyriaus meno vadovo Petro Leleikos aplankė Zabarauskų šeimyną, kurioje net du ilgiausios metų dienos varduvininkai – Janina ir Jonas. Netikėtų svečių namuose sulaukė ir kiti varduvininkai. Vienos Janinos namuose nepavyko surasti, todėl sveikintojai pagal seną paprotį vainiką pakabino ant durų. 
J. Paliulienė prisiminė, kad sovietmečiu Daugailių miestelyje gyveno net aštuoniolika Jonų ir Janinų, tad pinant vainikus tekdavo pasiraitoti rankoves. Nupintus vainikus, eidami sveikinti varduvininkų, nešdavosi sumautus ant dviejų karčių, kartu žygiuodavo ir kaimo kapela. Kol pasveikindavo visus varduvininkus, ateidavo vėlus vakaras.

 

Nuotraukos Elvyros Sabalytės